Straipsniai

Straipnis savaitraštyje „Lietuvos sveikata" (2013, balandis)

R. Petkevičius: kovos meno dėka senėjimo procesas tampa gražus


Su tarptautinės Tai chi chuan ir Chi kung asociacijos pirmininku ir instruktoriumi Romualdu Petkevičiumi kalbamės Vingio parko estradoje, kur šį šeštadienį, 10 val, įvyks šios sporto šakos pasaulinės dienos paminėjimas ir nemokamos treniruotės.                                               

- Visuomenei prieinamas, nemokamas Tai chi treniruotes pradėjote organizuoti  prieš septynerius metus. Pristatydami šį sportą akcentuojate, jog jis ypač tinkamas garbaus amžiaus žmonėms. Kodėl dabartiniais jaunimo kulto laikais atsigręžėte į vyresnius žmones?
Negalėčiau pasakyti, kad išskiriame kai kurias amžiaus grupes, nes treniruotes lanko labai įvairaus amžiaus žmonės. Galima pasakyti, kad pas mus yra pusiausvyra – maždaug pusė sportuojančių yra vyresni. Tiesiog vyksta natūrali atranka – ateina tie, kuriems tai tinka, o vyresnio amžiaus žmonėms šis sportas priimtinas todėl, kad atliekami judesiai yra lėti, be prakaitavimų, čia mokomasi gilaus kvėpavimo - visa tai organizme daro didelius pokyčius, kuriuos žmogus jaučia. Esu treniravęsis pas vietnamietį meistrą, kuris yra pasakęs: ,,įsitempti gali iki tam tikros ribos, o atsipalaiduoti, mokytis atsipalaidavimo gali iki begalybės“ – tai yra atsipalaidavimas ir todėl tinka pagyvenusiems žmonėms. Kol mes propaguojame tą jauno kūno kultą, tol tų pokyčių ir nereikia, bet neišvengiamai ateina keturiasdešimt ir pajunti, kad kažkas „nebetaip".
- Vyresni žmonės dažnai skundžiasi stuburo skausmais, kenčia dėl išvaržų ir kitų negalavimų. Ar yra tokių būklių, kai šis sportas gali būti pavojingas?
Jeigu žmogui reikia kreiptis į gydytoją, visada yra rizika – nepriklausomai nuo to, ar tai stuburas, ar vidaus organai, ar akmenys. Bet jeigu žmogus neserga, sportas tik padės. Kiekvienam būna, kad paskauda juosmenį – parink grybus, padirbėk visą dieną lauke ir žiūri, jau tau susuko... Maži skausmai, kurie vieną kitą kartą ,,įlenda“ yra natūralu ir juos galima atstatyti. Thai chi praktikoje atliekant visus pratimus stuburas yra vertikalioje žemei pozicijoje ištiesinant juosmenį ir natūraliai ištempiant stuburą be susigūžimų, persikreipimų – taip stuburas tiesinamas, subalansuojami raumenys. Lėti judesiai suteikia galimybę vienu metu atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį, veikti visiškai sąmoningai, kontroliuojant kiekvieną judėjimo trajektorijos milimetrą išvystant kūno jautrumą ir tikslų veikimą erdvėje. Suderintas su atliekamais judesiais, žemutinio pilvo kvėpavimas, aktyvaus žvilgsnio naudojimas, įgalina  palaipsniui siekti daugelio sudėtingų dalykų įvaldymo. Senėjimo reiškiniai vyksta neišvengiamai, bet atliekant Thai chi pratimus, tas procesas gali būti žymiai lėtesnis, gražus.
- Ar galima palyginti kinų ir mūsų vyresnio amžiaus bendrą fizinę būklę? Juk Kinijoje įprasta, kad penktą ryto pensininkai jau mankštinasi parke.
Kinas, kuris nesportavo, jis labai nesiskirs nuo tų lietuvių, kurie irgi nesportavo. Tačiau tas, kuris visą gyvenimą treniravosi Thai chi, jis skirsis nuo bet kurio lietuvio, kuris galbūt irgi pusę gyvenimo treniravosi – kalbant apie atsipalaidavimą, kūno valdymą, lankstumą, aplinkos suvokimą, kvėpavimą, jo lygis bus aukštesnis.
- Yra daug sporto šakų, o marketingas išvystytas beveik tobulai – viskas pritaikyta BŪTENT JUMS... Kaip nepasimesti kartais apgaulingame informacijos sraute ir išsirinkti sau tinkamiausią sporto šaką? Bandymo keliu, kitų rekomendacijomis, intuicija?
Temą palietėte labai gerą, nes tai yra šiuolaikinės civilizacijos problema – kur mes einam, ką mes darom, kur mes nueisim ir kuo viskas baigsis. Kiekvienas specialistas save reklamuoja kaip geriausią, nes geriausiai jis žino tą siaurą sritį, kurioje yra. Tai yra natūralu, kiekvienas visada sakys taip: „Aš išmokysiu". Ir aš taip pat sakau – gal tik ne taip ryškiai, nes mažiau reklamos.
Ir iš tikrųjų, reikia galvoti apie tai, kas yra natūralu ir tinka visam laikui. O natūralu yra tiesiai vaikščioti, išjudinti visus sąnarius, gerai, tolygiai, lengvai kvėpuoti, vieną kartą per savaitę išprakaituoti prabėgus gerą krosą ar nuėjus į pirtį ir tada, kai jau turi susikūręs savo sistemą, atsiranda kūryba. Reikia galvoti apie tai, ką mes renkamės visam laikui, o ne epizodui. Jeigu niekam nemeluojant, sakyčiau, kad renkantis iš viso to srauto, pirmiausia reikėtų pradėti nuo mankštos. Mankštintis yra sveika – ar vienokiu, ar kitokiu būdu, kurių yra daug. Darydamas mankštą žmogus pajunta savo kūną, širdies darbą, skausmus, pajunta, ko daryti jis negali. Ieškant atsakymo, kas kiekvienam asmeniškai tinkamiausia, negalimas paviršutiniškumas – šiandien čia, rytoj ten... Toks blaškymasis ir mėtymasis nėra natūralu. Natūralu yra tai, kai tu atsigręži į save ir pagalvoji – aš dešimt metų sėdėjau prie kompiuterio ir dabar man reikia truputį pakeisti gyvenimą.
- Minėjote, jog jūsų vedamose treniruotėse vyrauja įvairaus amžiaus žmonių pusiausvyra. Vis dėlto, išbandę Thai chi, daugiau ,,atkrenta“ jaunų žmonių, kuriems, kaip sakėte remdamasis ir savo jaunystės patirtimi, dažnai labiau priimtini greitą rezultatą ir aštresnes emocijas suteikiančios sporto šakos. Tačiau Thai chi yra kovos menas – kodėl jis vadinamas švelniu? Dėl judesių lėtumo?
Taip, treniruočių metodai yra labai švelnūs, bet gerai įvaldžius techniką, efektas gali būti ir griaunantis, tačiau tam reikia daug laiko ir darbo. Lėti Thai chi judesiai daromi visu kūnu, jie labai gerai koordinuoja kūno veiklą ir lėtame judesyje tu išmoksti suvaldyti kiekvieną savo kūno centimetrą, energiją tam, kad perduotum jėgą nuo žemės, per save, į kumštį ar ką tik nori. Įdomiausia, kad šito galima pasiekti tik per lėtą judesį, nes tik taip pratimus įmanoma atlikti sąmoningai. Jeigu pratimus atliksi greitai, bus chaosas. Kai eilę metų dirbi tokiame lėtame judesyje, tada išlavinamas sugebėjimas tą patį atlikti greitu judesiu.
- Sveika mityba norintiems būti sveikais – ne mažiau svarbu, tačiau ir čia yra daug pasiūlymų ir pasirinkimų... Kokio požiūrio laikotės jūs?
Žinau, ką reikia valgyti ir kada, bet ne visada tai darau, nes tam tiesiog pritrūksta laiko. Manau, svarbiausia, kad maistas būtų sveikas – be hormonų ir t.t., kas dabar irgi sunkiai prieinama. Vėlgi atsigręžiu į natūralumą – svarbiausia, kad maistas būtų pagamintas su meile – tokiu atveju jis turės žymiai didesnę vertę, nei perkant brangiausius produktus. Bet...Turi būti tam tikri papildai, kuriuos kartas nuo karto reikia vartoti. Kalbu ne apie tuos, kurie pardavinėjami vaistinėse... Gal aš čia būsiu nepopuliarus, bet esu už natūralią gyvenseną – būtinai kartais reikia suvalgyti česnako, vartoti linų sėmenų aliejų, skaidulų, ant stalo reikia turėti ir druskos. Druska nėra baisu, jei judi. Jei nejudi – viskas baisu – ir cukrus, ir druska. O kiekvieną dieną atiduodant duoklę sau, atliekant fizinius pratimus, teisingai kvėpuojant – tų neigiamų poveikių nebus. Visais atvejais, kai kalbu apie Thai chi naudą, turiu omenyje ir taisyklingo kvėpavimo naudą. Kvėpavimas yra organizmo valymas. Aišku, visiems žinoma, kad reikia valgyti daug daržovių, tačiau jų kokybė dabar taip pat aiški, todėl sunku kalbėti apie sveiką mitybą. Manau visais atvejais svarbiausia viską apvainikuoti saiko jausmu ir viskas bus gerai. Ir bulvės reikia, ir buroko – visko, kas auga Lietuvoje.
- Thai chi jus mokė šio kovos meno autoritetai kinai. Kaip juos apibūdintumėte?
Jie yra malonūs žmonės, gan šilti. O kaip mokytojai – jie labai išlaiko mokytojo gerbimo taisyklę. Pas juos yra sakoma taip: ,,Jeigu tu atėjai pas mane treniruotis vieną kartą, aš jau esu tavo mokytojas visą gyvenimą“. Iš mūsų europietiškų pozicijų tai skamba kaip laisvės varžymas, nes pas mus priimta, kad kur žmogus nori, ten ir eina. O ten mokytojas yra labai vertinamas. Tai jaučiasi ir kasdienybėje, tarkime, vienas mokytojas kinas čia Lietuvoje, kai kartu išeidinėjome iš patalpos, žvilgteli į mane – leidžia suprasti, kad aš paneščiau jo lagaminą. Nors aš esu asociacijos pirmininkas ir jis tai žino, bet vis tiek mane laiko savo mokiniu ir tai jie vertina labai griežtai. Tai įdomus dalykas ir man keistas, bet aš žinau, kad jie tokie, tokios jų tradicijos ir tai priimu - žinoma ir taip mes juos gerbiam, bet reikia prisitaikyti prie taisyklių.
Raimonda Puišytė

Skaityti originalą: http://www.lsveikata.lt/products/r-petkevicius-kovos-meno-deka-senejimo-procesas-tampa-grazus/


Straipsnis žurnale "Raktas" Nr.14  2013 liepos 9- 22

KOVOS MENŲ TRENERIS ROMUALDAS PETKEVIČIUS APIE TAI CHI IR CHI KUNG NAUDĄ

Tai Chi Chuan(arba Taiči) (kinų k. „didžioji galimybių riba“) ir Chi Kung(arba Cigun) (kinų k. „darbas su energija“) – kelių tūkstantmečių istoriją turinčios kinų kovos, kvėpavimo ir judesių sistemos, teikiančios žmogui ne tik fizinę, bet ir didelę dvasinę naudą. Ilgainiui praktikuodami Tai Chi ir Chi Kung galime pasiekti puikių rezultatų – sureguliuojamas kraujospūdis, vystomi tam tikri kūno raumenys ir lankstumas, lengviau išvengti streso ir depresijos. Tai Chi ir Chi Kung sistemų tikslas yra sveikas ilgaamžiškumas, jos yra tinkamos bet kurio amžiaus žmogui ir netgi gali būti puiki reabilitacija po sunkių operacijų. Apie judėjimo naudą, sveiką ir laimingą gyvenseną kalbėjomės su Tarptautinės Tai Chi Chuan ir Chi Kung asociacijos pirmininku, kovos menų instruktoriumi Romualdu Petkevičiumi, turinčiu 40 metų kovos menų praktikos patirties. Pasak Romualdo, kurio užsiėmimuose galime sutikti ir moksleivių, ir senjorų, ilgainiui praktikuojant Tai Chi, išmokstama valdyti savo mintis ir būti ramybėje.
Paklaustas, kodėl ir kada susidomėjo kovos menais ir sportu, Romualdas prisimena dar vaikystę: „Kiekvienas vaikas mato pasaulį, kuris kartais nebūna geranoriškas jo atžvilgiu. Taigi, būna situacijų, kai tam mažam žmogui tenka ne tik patirti meilę iš aplinkinių, tačiau tenka ir peštis, gintis, kęsti skausmą, ko natūraliai jis nenori. Iš čia atsiranda poreikis būti stipresniam. Pagarbiai prisimenu savo fizinio lavinimo mokytoją, kuris sugebėjo pasėti manyje idėją lavintis, stengtis būti sportiškam ir neištižti. Sovietmečiu, mane supo puikūs žmonės, skaičiau neblogas knygas, žurnalus apie sportą, mokiausi kovos menų ir pats jų pradėjau mokyti”. Tai Chi kovos meną ir Chi Kung kvėpavimo sistemą Romualdas atrado prieš 15 metų: „Tai yra tinkamas pasirinkimas po daugelio metų įvairių išbandytų kovos stilių praktikos. Darau tai visą gyvenimą todėl, kad visą laiką pats ieškojau atsakymo į klausimus: „Kodėl reikia judėti? Kodėl kovos menai? Koks jų tikslas?“. Atsakymai atėjo po to, kai pažvelgiau į savo veiklą per žmogiškumo prizmę ir supratau, kad visur vyksta begalinis vystymasis, nenutrūkstamas judėjimas. Jei visa tai, ką darai, darai su meile, o žmogus yra linkęs mylėti - tu žengi į progresą. Taip ir gyvenu.” – sako kovos menų treneris, kuriam Tai Chi yra ir puikus sveikatos generatorius, ir tiesiog mėgstamas užsiėmimas.


UNIVERSALI SISTEMA, PADEDANTI IŠVENGTI TIEK SVEIKATOS, TIEK DVASIOS PROBLEMŲ

  • Kas yra Tai Chi sveikatingumo mankšta, kuo ji pasižymi?
Pažinti Tai Chi yra tas pats, kas pažinti gyvenimą – absoliučiai to pažinti negalime. Kalbėti apie Tai Chi verta, bet tiksliai pasakyti, kas tai yra – sunku. Jūs galite sužinoti mano traktuotę: Tai Chi paprastam žmogui yra lėtų judesių junginys, kurių metu žmogus daro keistus judesius, teikiančius jam tiek psichinę, tiek fizinę naudą. Jeigu pažiūrėsime į Tai Chi giliau, kaip į kinų kultūros fenomeną, tai kalbėsime apie reiškinį, kuris egzistuoja jau kelis tūkstančius metų. Šis reiškinys vis dar gyvas ir daug žmonių pasaulyje jį praktikuoja. Tai yra ypatingas judėjimo būdas, kuriame susilieja daug teisingų dalykų: teisinga stovėsena, tinkamas kvėpavimas, sklandus judesys, kuriame dalyvauja kiekvienas kūno taškas. Iš pradžių Tai Chi reikalauja didelių vidinių pastangų, vėliau šie pratimai tampa tavo gyvenimo ramsčiu, mėgstamu užsiėmimu, sveikatos generatoriumi. Pagrindinė Tai Chi mankštos nauda yra ta, kad mankštintis žmogus gali įvairiai ir bet kur: ilgai, trumpai, neturėdamas daug vietos – kad ir kambaryje, darbe, miške ar stadione. Atlikdamas Tai Chi pratimus žmogus pradeda taisyklingai kvėpuoti, nusiramina, sugrįžta į pradinę, natūralią būseną. Aš, asmeniškai, pabėgu nuo ligų ir negalavimų sistemų, apie kurias kalbame, dėka. Be abejo, šalia to yra ir kitų dalykų, tokių, kaip sveika mityba, grūdinimasis, geras miegas, geri žmonės aplink...

  • Kokią naudą, Tai Chi gali suteikti tam, kuris kantriai, daugelį metų tai praktikuoja?
Nauda neabejotina. Tyrimai, kuriuos atlieka kai kurios Rytų ir Vakarų medicinos mokslo institucijos Kinijoje, Taivanyje, Amerikoje ir kitur, atskleidžia, kad senovinių kinų sveikatingumo sistemų, tame tarpe ir Tai Chi, poveikis gyvenimo kokybei, reabilitacijai po operacijų, po insulto, taip pat kai kurių garbaus amžiaus žmonių lėtinių ligų profilaktikai yra itin efektyvus. Pavyzdžiui, pooperaciniai vidiniai randai žmogui po operacijos nesukelia tiek daug rūpesčių, jeigu jis teisingai ir atsargiai atlieka specialius kvėpavimo pratimus, lydimus tam tikrų vaizdinių kartu su Tai Chi judesiais. Pagal senovės kinų filosofiją, Tai Chi reiškia Ying ir Yang - dviejų priešingų jėgų arba procesų balansą tiek žmogaus organizme, tiek jo sąveikoje su aplinka. Tikriausiai esate pastebėjusi, kad kartais būna dienų, kai viskas puikiai sekasi, kai visi žmonės aplink geri, kai pats spinduliuoji meile ir, tarytum, visos gyvenimo sritys yra tau palankios ir pasaulis tiesiog dera prie tavęs, o tu prie pasaulio? Taip būna nedažnai, tačiau tokia dermė yra labai pageidautina. Žmogus gerai jaučiasi. Tai pirmoji didelė nauda, kurią teikia Tai Chi. Šie procesai yra susiję su serotonino – džiaugsmo” hormono gamyba organizme, kurio lygis, ilgesnį laiką praktikuojant Tai chi, padidėja, o tai teigiamai veikia miegą, seksualinį aktyvumą, protinę bei kitas organizmo funkcijas. Tai Chi pratimai nesukelia streso, jie moko atsipalaiduoti net įtemptose situacijose. Sistema, apie kurią kalbame, paremta gamtos supratimo filosofija - daoizmu. Įžiūrėti gamtos dėsnius, procesų kaitą reiškia pažinti ir save, kaip tos gamtos dalį. Žmogus, paskyręs ilgus metus treniruotėms, vis labiau gilina šį suvokimą. Jis tarsi atranda raktą į anksčiau jam atrodžiusius nepažintinus dalykus. Jis pradeda suprasti, kaip Tai Chi judesiai padeda pernešti vidinę energiją ne tik į raumenis, bet ir savotiškai persmelkti ja ir visą savo dvasią.

  • Jūs kalbate tokiomis filosofinėmis kategorijomis, o jeigu pasakyti apie Tai Chi naudą konkrečiau ir paprasčiau?

Paprastumas - kelias į išmintį, bet be filosofijos gyventi ne taip įdomu. Jeigu kalbėti paprastai ir remtis Tai Chi propaguojančių ir tyrinėjančių institucijų patirtimi, Tai Chi yra naudinga keliais aspektais. Visų pirma, tai puikūs pratimai, pasižymintys nežymia traumų rizika. Juos atliekant lengva reguliuoti fizinį krūvį, jie teigiamai veikia skeletą, kaulus, yra švelniai aerobiniai. Taip pat, Tai chi praktika gerina bendrą fizinę būklę, palaipsniui vysto pečių, juosmens ir kojų raumenų jėgą, koordinaciją, kūno lankstumą. Visų antra, kurį laiką besitreniruodamas žmogus ryškiai pajus, kad Tai Chi daro įtaką jo kasdieniam gyvenimui, gerovei ir gyvenimo kokybei. Taip pat tai yra puiki kritimų, ir su jais susijusių traumų profilaktika, ypač aktuali ir efektyvi senyvame amžiuje. Be kita ko, tai gali sumažinti sąnarių sąstingį ir skausmą. Kaip jau sakiau, gerina miegą, turi mentalinę sveikatą gerinančių savybių, panašiai, kaip meditacija. Galima sakyti, kad Tai Chi yra meditacija judesyje, kuri teigiamai veikia visas gyvenimo sritis, gerina gyvenimo kokybę, būtį daro džiaugsmingą. Praktikuojant šią sistemą susikuria sąlygos intelektualiniam kontaktui tarp bendraminčių. Apskritai, sistemos, apie kurias kalbame, (Tai Chi, Chi Kung) žmoguje vysto viską. Ir, keista, jos moko mylėti.

  • Ar Tai Chi ir Chi Kung tinka bet kokio amžiaus, lyties, sudėjimo žmonėms, turintiems sveikatos problemų (stuburo, sąnarių – juk visą laiką reikia stovėti, judėti)?

Į visus šiuos galima atsakyti „taip“. Tai Chi stiprina juosmenį, tausodama jį išjudina. Atliekant Tai Chi judesius stuburas visą laiką išlieka tiesus, lengvai banguoja, perduodamas judesį į rankas. Įsivaizduokite, kad tai jūs darote dešimt metų, po truputį kasdien... Tačiau pridursiu, kad nebūtinai visą laiką reikia stovėti. Yra atsipalaidavimo, ar parengiamųjų, ar apšilimo pratimų sėdint ant grindų, arba gulint, kurie nereikalauja didesnių fizinių pastangų. Viskas priklauso nuo to, kaip jūsų treneris panaudos savo žinių arsenalą.


ĮMANOMA GYDYTI NET PER ATSTUMĄ

  • Esu girdėjusi apie „stebuklus“, kuriuos daro Tai Chi ir Chi Kung meistrai. Tai - gydančios rankos, gebėjimas objektus veikti per atstumą tam tikra jėga ir t.t.. Ar jūsų praktikoje yra buvę tų „stebuklų“?
Iš pradžių apie save, nes sava patirtis visada yra arčiau kūno. Aš, asmeniškai, žmonių negydau, bent jau to pats nežinau, galbūt netiesioginiu būdu, kai dirbu su žmonėmis užsiėmimuose. O stebuklų yra. Internete galime pamatyti, kaip žmonės „skraido“ stumdomi senų meistrų, kuriems jau po aštuoniasdešimt metų – jie taip sukaupia ir panaudoja chi energiją. Tai yra toks energijos valdymas, kurį tobulinti reikia daugelį metų ir įdėti daug kryptingo darbo. Aš pats tokį energijos vystymo principą verčiu į greitą kūno dalių valdymą: galiu daugelį judesių daryti labai greitai, bet švelniai ir su tam tikra jėga. Vieno mano mokytojų, meistro Wong Kew Kit seminaro metu teko susidurti su tokia patirtimi. Vieno užsiėmimo metu, beklausydamas meistro žodžių, kurie manyje sukūrė ypatingą atsipalaidavimą, aš pajutau, kad mano kūnas tampa sudarytas iš daugelio metalinių rutulių ir jie visi vibruoja. Tai buvo tokia vidinė jėga, kad, rodės, mane galėjo kapoti, pjaustyti, aš turbūt nieko nebūčiau jautęs... Aš nežinojau, kas vyksta, bet šalia buvę žmonės po to man sakė, kad kai buvau toje būsenoje, meistras priėjo prie manęs, kilstelėjo energiją stuburu į viršų, aš suriaumojau kaip tigras ir kritau ant žemės. Tokio potyrio nesu turėjęs gyvenime, tai sunku paaiškinti. Pastarasis meistras daro stebuklus: jis gydo žmones per atstumą, tai gali daryti per tūkstančius kilometrų. Stebuklai egzistuoja ir aš pažįstu žmonių, kurie tai daro iš tikrųjų. Štai Respublikinės jogos mokyklos vadovas Levas Behakas – jis turi galią matyti „kiaurai“ ir gydyti tiesiog savo buvimu, pavyzdžiui, sustabdyti vidinį kraujavimą, jausti ir matyti dalykus per atstumą ir aš pats tuo esu įsitikinęs, nes jau daugiau, kaip dešimtmetį seku šios mokyklos veiklą ir esu su tuo susidūręs. Savo seminarų metu šios jogos mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojo, susiburia į 200 žmonių grupę ir sukuria tam tikras energetines vibracijas. Tos vibracijos gali prikelti ligoninėje tuo metu komos būsenoje gulintį žmogų arba, pavyzdžiui visiškai pašalinti leukemijos simptomus. Argi ne stebuklai?.. Vis dėlto mane patį labiau domina judėjimas, kūno valdymas, pakankamai sudėtingi judesiai, kurie yra geriausias būdas smegenų ląstelių atstatymui. Pasirodo, mokslas jau teigia, kad smegenų ląsteles atstatyti įmanoma. Jeigu kam įdomu, apie tai nemažai savo knygose kalba profesorius A. Skurvydas. Tikslinga ir sudėtinga abiejų rankų nepriklausoma veikla (galima ir su tam tikrais įrankiais), kuri dar teikia ir džiaugsmą, yra efektyviausias kelias išvengti tokių susirgimų, kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, tai įrodo moksliniai tyrimai. Pripažinkite, jog daugelis žmonių per visą gyvenimą nėra net pabandę sąmoningai padaryti skirtingomis rankomis visiškai nepriklausomus judesius, visa tai atlikdami, pavyzdžiui bėgant! O juk tokiu atveju harmoningai dirba abu smegenų pusrutuliai. Jei visa tai lydi sklandus ir sąmoningas kvėpavimas - pratimas tampa dar sunkesnis, bet efektyvesnis. Tačiau tuo metu specifiškai sklinda nerviniai impulsai, kurie inicijuoja šiuos judesius. Po tam tikro treniruočių laiko atsiranda džiaugsmas, pratimas tampa įvaldytas, ir toliau galima tobulinti meistriškumą. Taigi, gydymą palieku tiems, kurie tai žino geriausiai. Žmogus gali žymiai daugiau padaryti tam, kad jam nereikėtų nuolat gydytis. O buvimas stadione ir laukimas eilėje pas medicinos specialistą yra visai priešingi buvimo poliai. Rinkimės ir kur, ir kaip būti.
Beje kalbant apie Chi Kung daromus stebuklus, turiu pasakyti, kad mano gerbiamas meistras Wong Kiew Kit yra pasakęs, kad žmogaus, kasdien praktikuojančio Chi Kung, organizmas žymiai geriau susitvarko su vėžinėmis ląstelėmis. Daryti verta!


  • Po šio jūsų pasakojimo susidaro įspūdis, kad žmogus, darydamas chi kung būna gilioje meditacinėje būsenoje?

Chi kung veda į gilią vidinę būseną, kuri leidžia pamažu eiti į save ir netgi į kosmosą. Jeigu aš atsistoju, teisingai kvėpuoju, esu gerai, savo kūne galiu padaryti tam tikrus energetinius srautus, pasiimti energijos iš išorės, sukaupti ją, išsivalyti ar net pagydyti kažkurią savo kūno dalį. Ar tai yra meditacija? Meditacijos yra daugybė būdų, kaip ir daugybė apibrėžimų. Tarp tos gausybės yra vienas universalus. Jis jums ir tinka. Atraskite jį per praktiką ir tai bus raktas į sveikatą ir laimę. Chi Kung, mano nuomone, labiau yra darbas. Darbas nuo išorinių dalykų pereinant prie vidinių. Tačiau tai yra tam tikra būsena, į kurią įeiname per atsipalaidavimą, sąmoningą kvėpavimą, kūno judesius, kurios metu pasikeičia smegenų veikla. Smegenys tarytum užmiega, tačiau žmogus viduje yra labai aktyvus. Veikimas be veikimo. Paradoksas? Taip. Tai Chi yra paradoksų mokslas.


  • Koks skirtumas tarp Tai Chi ir Chi Kung?

Tai Chi galima vadinti Chi Kung atmaina, kurioje daugiau kontakto su aplinka. Tačiau dėmesio koncentracija, atsipalaidavimas, kvėpavimo kokybė tokia pati. Skirtumas gal tik tas, kad Chi Kung taip stipriai nevysto fizinio kūno valdymo, priešininko pajautimo ir vidinės jėgos panaudojimo labai plačiam judesių spektrui atlikti.


JUDĖTI KIEKVIENĄ DIENĄ - SVARBIAUSIA

  • Jums 60 metų, tačiau jūsų fizinė forma pavydėtina ir jaunuoliui. Kokia to paslaptis?
Kovos menuose paslapčių nėra, nors galite rasti knygų daugmaž tokiais pavadinimais: „Visos miegančio drakono stiliaus paslaptys“, „Kaip tapti nenugalimu treniruojantis kasdien po 15 minučių“... Šiame pasaulyje yra visko, tereikia sugebėti atskirti pelus nuo grūdų. Mano atveju „paslaptis“ gali būti tik ta prasme, kad aš jau kažką darau jau 20 metų, o jūs dar tik galvojate kažką pradėti. Tada tarp mūsų yra 20 metų „atstumas“ ir jūs negalite įžvelgti nieko per tokį laiko nuotolį. Tai paslaptis tik jums ir dar tūkstančiams tokių. Mano „paslaptis“ tokia: kas dieną judėti. t.y., išjudinti sąnarius, išlankstyti kūną, kartą per savaitę gerai išprakaituoti, gerinti kvėpavimą (čia puikiai tinka Tai Chi ir Chi Kung sistemos). Kol mes judame, tol mes esame gyvi. Čia lengvoji „paslapties“ pusė. Antroji „paslapties“ pusė yra sunkesnė, nes ji susijusi su apribojimais. Svarbu nesustoti judėti ir nepervargti. Patarčiau kasdien gamintis maistą pačiam namuose, gauti švaraus oro ir tyro vandens, turėti mėgstamą nepavojingą užsiėmimą, turėti artimų ir mylimų žmonių, jais rūpintis. Taip pat labai svarbu turėti tiek poreikių, kad užtektų pinigų jiems patenkinti, nes antraip jūsų laukia nuolatinis stresas. Žmogus turi būti naudingas visuomenei, sutarti su Kūrėju ir saugoti gamtą. Štai toks žmogus aš norėčiau būti ir einu į tai. Jeigu žmogus jau yra toks, jam belieka tik nepersivalgyti.

  • Sutikite, dažnas šiuolaikinis europietis linkęs gerus rezultatus pasiekti per trumpą laiką, nesvarbu, ar jis užsiima joga, Tai Chi ar spardo bokso maišą. Ką galėtumėte patarti tokiam žmogui - kaip nepasimesti, neskubėti, kaip surasti tą „savo“ sferą?
Geras klausimas. To niekas neklausia – šitą būtinai užrašykite. O, štai, „Raktas“ klausia. Devintame dešimtmetyje teko pabuvoti sporto salėse ir matyti, kaip treniruojasi tie, kuriems svarbu vien jėga ir smūgis: jie daužo bokso maišą, kilnoja svarmenis, vėl daužo bokso maišą ir vėl dirba su svarsčiais. Taip galima pasiekti „rezultatą“ greitai - ir jėgos turėsi, ir suduot galėsi. Tačiau šis procesas bukina žmogų, nes tokios veiklos tikslas yra vienas: būti stipriam, kietam, kad galėtum smūgiuoti, suduoti kitam. O kovos menų tikslas yra auginti žmogų, vystyti jį - ne tam, kad žudyti. Nežudyk (vienas iš dešimties Dievo įsakymų). Žmogus yra silpnas, tad jis turi auginti ir stiprinti save ir fiziškai, ir dvasiškai. Taip, kaip kad mes auginame vaiką: su meile, linkėdami jam būti geram savo ir kitų atžvilgiu. Kalbėdamas apie greitą rezultatą, turiu pasakyti, kad kiekvienas žmogus turi „atmatuotą“ kiekį metų, kiek jam skirta gyventi. Šį laiką galima šiek tiek prailginti arba gerokai sutrumpinti, kad ir per akimirką. Mes turime šį mums duotą laiką padaryti kokybišką – kad mums būtų gera gyventi, kad gerai bendrautume, kad gerai judėtume, būtume sveiki ir laimingi. Tad apie kokį greitą rezultatą, jeigu kiekvienas turime tik po kokius 80 gyvenimo metų, mes galime kalbėti... Jeigu norėsime greito rezultato, tai tuojau pat mes turėsime ir greitą netektį - sveikatos, jautrumo, proto...

  • Ar žmogui svarbus dienos režimas, jei taip – koks jis turėtų būti – kada sportuoti, kada valgyti, kada keltis ir eiti miegoti?

Eiti miegoti idealu būtų 22.00h, keltis 5.00 ir rytą pradėti lengva dao ar jums priimtina joga. Kas dieną atlikti bent po tris kartus jums žinomus Tai Chi judesių kompleksus į abi puses. Taip pat patarčiau net darbe daryti aktyvias fizinių pratimų pauzes. Labai svarbu kiekvienam kuo dažniau nukrauti stuburą, jį visą laiką palaikyti geroje fizinėje būklėje, tinkamoje padėtyje. Idealu, jei visa tai darai tada, kada pats nori. Tačiau taip būna labai retai. Iš čia ir ligos.


TAI CHI
PRINCIPUS GALIMA PRITAIKYTI IR SAVIGYNOJE
  • Esate sukūręs Švelnios Savigyno Sistemą, paremtą pagrindiniais Tai Chi principais. Papasakokite, kuo naudinga ir ypatinga ši sistema.
Puoselėdamas kinų kultūros „perliukus“ (turiu omenyje Tai Chi ir Chi Kung) ir, kaip buvęs apsaugos vadovas, nepamiršdamas svarbių savigynos aspektų, aš šiuos dalykus lygiagrečiai tobulinau ir, per paskutinius 13 metų visa tai išsivystė į sistemą, apie kurią kalbame. Ši sistema remiasi Tai Chi ir Chi Kung praktika. Tai Chi moko idealiai koordinuoti kūno judesius, lėtų judesių praktika padaro tuos judesius sąmoningais. Nuolat tinkamai atpalaiduotas kūnas netrukdo judesių greičiui, todėl jie tampa žaibiški. Chi Kung moko valdyti vidinę energiją. Sudėjus viską į vieną visumą, gauname praktiškai tobulą sistemą. Pagrindiniai šios sistemos principai remiasi universalios gynybos mokymusi. Visų pirma, reikia išstudijuoti visas įmanomas kovinių judesių trajektorijas (šito mus, vėlgi, moko Tai Chi), mokymąsi veikti iš bet kokios pozicijos. Svarbu siekti sugebėjimo pradėti veikti per akimirksnį (čia mums padeda Chi Kung, jei esame įvaldę atsipalaidavimą ir energijos įjungimą per akimirksnį). Taip pat svarbi yra trigubos gynybos technika. Kovos meistrams galiu pasakyti, kad tai yra vienalaikis prisilietimo prie priešininko, tikslingo kūno patraukimo ir žingsnių suderinta veikla. Pastarasis sakinys tik specialistams. Kovos menų meistras Bruce Lee yra pasakęs: „Meniškas vikrumas nebūtinai yra meniškas tikslumas“. Tai reiškia, kad gali būti vikrus, tačiau ar tavo vikrumas bus tikslingas – neaišku. Žmogus turi mokėti valdyti savo kūną ir Švelnios Savigynos Sistema moko valdyti savo kūną preciziškai. Žinoma, meistriškumas pasiekiamas per ilgą laiką, bet tai įmanoma. Ypatinga ši sistema tuo, kad ją praktikuoti gali bet kurio amžiaus žmonės, ir tuo, kad visi užsiėmimai vyksta lauke visus metus - net ir žiemą kartą per savaitę su savo mokiniais maudomės šaltame ežero vandenyje. Labiausiai džiugina tai, kad ši sistema yra įdomi ir dvylikamečiams, ir penkiasdešimtmečiams mano mokiniams, kurie iš tikrųjų yra patys tikriausi mano draugai.

  • Jūsų žodžiuose išties jaučiasi prioritetas natūralumui, harmonijai, santarvei. Ar žmogus visų pirma turi būti natūralus, harmoningas, kad galėtų kažko išmokti ir būti laimingas?
Natūralumas yra visko matas. Kaip ir žmoniškumas. Natūralu yra vyras ir moteris. Natūralu yra mylėti. Natūralu yra gyventi be įtampos ir daryti su džiaugsmu savo darbus, kurie neša tokį patį džiaugsmą kitiems. Tačiau dar labiau aišku, kad mūsų visuomenėje daug dalykų yra dirbtiniai. Kam jų reikia - niekas nežino, bet visi jiems vergauja. Tie dalykai, kurie kyla iš baimės ir kuria nereikalingus, sveiku protu nepaaiškinamus produktus – jie nenatūralūs ir žalingi. Taigi, ko mes bijome, prigaminę tiek ginklų? Ar mus atpalaiduoja nuolatinė konkurencija, varžybos, noras visą laiką būti geresniam už kitą? Visur - pramonėje, politikoje, net ir šeimoje. Taigi, žmogus gali mąstyti vienaip, o civilizacija eina ten, kur ji eina. Praėjusį sekmadienį nuvažiavęs pasportuoti ir išsimaudyti prie Žaliųjų ežerų sutikau seną savo draugą, bendražygį, kovos menų atstovą. Ir būtent ties šiuo, natūralumo, klausimu mes gerokai „susikirtom“. Išklausęs mano požiūrį į gyvenimą jis tepasakė: „Laimingos šalies Utopijos dar niekas nesukūrė“. Ir vis dėlto savaip buvo teisus. O aš savaip.

  • Galime teigti, kad jūs sėkmingas žmogus: turėjote sėkmingą tiek darbo, tiek sportinę karjerą, turite šeimą ir atrodote laimingas. Kokia jūsų sėkmės strategija?
Yra daug sėkmės strategijų ir teorijų – „kaip užsidirbti pinigų“, kaip pasiekti „tą“ ir „aną“, bet aš jomis nesidomiu. Kaip niekas nežino, kokia yra tiksli sėkmės formulė, taip niekas nežino, kas yra meilė. Vienam meilė – tai meilė žodžiui, kitam - meilė vabalui, trečiam - meilė fiziniams santykiams, tačiau meilė yra visuotinai aiški. Ieškant atsakymo į jūsų klausimą, patarčiau tiesiog sau atsakyti į esminį klausimą „kaip aš galiu pagerinti savo gyvenimo kokybę?“. Juk iš tiesų žmogui reikia visai nedaug. Reikia pasitenkinti mažu, nes jeigu žmogus tik kaupia ir tik kaupia, jis daug atima iš kitų. Jeigu nuo pat ryto atsikėlęs gali visą dieną pragyventi taip, kad viską paleistum natūraliai tėkmei, išliktum ramus, be jokių priešiškų ketinimų, harmoningai - diena bus kokybiška. Harmonija yra svarbiausias dalykas. Ypatingai reikia kovoti su negatyvu, besišaknijančiu mūsų visuomenėje, nes jis turi didelę jėgą, o kartais kai kurių žmonių jis yra ir ypatingai vystomas. Štai, pasaulis ginkluojasi, ginkluojasi, o kam man to reikia? Man to nereikia, aš noriu ramiai ir taikiai gyventi... Paprastais žodžiais tariant, sėkmė pas mus ateina dar iš mūsų tėvų, t.y., ką mums duoda tėtis ir mama, toliau mūsų sėkmė priklauso nuo mūsų požiūrio į gyvenimą, nuo to, ar mes ko nors vaikomės, ar ne, ar gaištam laiką, ar darom tai, ką reikia, kas yra natūralu, mums artima, harmoninga.

  • Kaip patartumėte išsirinkti sau tinkamą sportą, veiklą? Ar tam būtinas mokytojas?
Daugelis pasakytų, kad mokytojas žmogui yra būtinas. Mano draugas Tai Chi meistras Wang Xiyin yra pasakęs: „Jei žmogus nors vieną kartą atėjo į mano treniruotę – jis mano mokinys visam gyvenimui“. Tačiau aš esu kitokios nuomonės – manau, kad žmogus turi būti laisvas visur ir visada. Jeigu mes kurioje nors srityje savo laisvę apribojame, tuomet mes nusižengiame patiems pagrindiniams savo principams. Mokytojas negali pririšti savo mokinio prie savęs, kaip negali pririšti nieko. Jis gali tik mylėti jį. Mes juk net savo vaikų negalime pririšti prie savęs - ir jie vieną dieną išskrenda iš lizdo. Laisvoje sistemoje jokių rėmų būti negali. Šiandieną žmogus renkasi iš daugelio įvairiausių dalykų – joga, bodyflex, gongai, burleska... Su didžiausia pagarba žiūriu į šiuos dalykus, nes kiekviename jų galima pasiekti meistriškumo, tačiau vieni dalykai praeina, kiti išlieka. Besirenkantis žmogus niekada nežino, ar tai jam išliks ilgam, ar ne. Čia daug kas priklauso nuo vertybių sistemos ir tikėjimo. Klaidinantis dalykas yra ir reklama: jeigu tau teigiama, kad tik kažkuris vienas sportas ar veikla yra naudingiausia ir geriausia, tai iškart turėtų kelti įtarimą. Reikia stengtis neapsigauti. Svarbu rinktis tik klausant savo širdies. Reikia mokytis pažinti pasaulį ir mokytis atsirinkti, aiškiai matyti, kas yra kas, domėtis giliau, pabandyti pačiam. Jei matai, kad kažkuri sistema tau „limpa prie širdies“, kad pats jau beveik eini tuo norimu keliu, radai sau mokytoją, su kuriuo gali žygiuoti kartu – tikriausiai suradai savo taką. Tačiau ilgai žygiuoti kartu su mokytoju negalima – žmogus turi būti mokytojas pats sau, nes jis pats žino savo silpnas vietas, charakterį, sveikatos problemas ir jaučia, kas jam labiausiai tinka. Gaila, kad vaikas negali atsirinkti, kas yra vertinga, o kas ne. Todėl tėvų vaidmuo parenkant veiklos rūšį savo atžalai labai svarbi - reikia numatyti ilgalaikį poveikį jo kūnui, organizmui, asmenybei. Tėvai dažniausia atveda vaikus mokytis kovos menų, ar dvikovinių sporto šakų, vedami kilnaus tikslo. Jie sako norintys, kad jų vaikas išmoktų apsiginti. Aš visada sakau, kad išmokti apsiginti neįmanoma, nors visi aplinkui to moko pačiais įvairiausiais būdais. Yra per daug grėsmių rūšių ir situacijų kad galėtum jas visas numatyti, sukurti priešnuodžius viskam. Patarimas tėveliams, norintiems vaiką „leisti“ į kovos menus: atėję pas trenerį, visada paklauskite, o vėliau ir pasižiūrėkite, kokiais metodais yra treniruojami jūsų mažyliai ir kas yra įdedama į jų galveles. Jei pastarieji dalykai atitinka jūsų vertybių sistemą – pirmyn! Ir, vis dėlto, kovos menus aš vertinu tiek, kiek jie tuo pat metu yra humaniški, lavina meistriškumą, yra efektyvūs, kiek yra visapusiški fizine, intelektualine ir dvasine prasme.


  • Ar Tai Chi ir Chi Kung populiaru Lietuvoje?

O kas yra populiaru? Ar populiaru tai, kas yra protinga? Ne visada. Štai jums atsakymas. Tačiau tarp Tai Chi entuziastų – Tai Chi labai populiaru. Reikia tik pabandyti ir pasiekti tą ribą, kai Tai Chi pradeda dirbti už jus. Tada jūs pradėsite tai skleisti aplink. Populiarus tik popsas. Ieškoti išminties įdomu, bet, deja, ne daugeliui.
Viktorija Petkevičiūtė

Interviu LT Campus
Tiesioginė nuoroda
 http://ltcampus.wordpress.com/2013/10/22/taici-treneris-romualdas-petkevicius-gerus-iprocius-formuoti-galite-jau-jaunysteje-kuo-anksciau-tai-suvoksite-tuo-daugiau-grazesnes-ateities-turesite/

Taiči treneris Romualdas Petkevičius: „Gerus įpročius formuoti galite jau jaunystėje. Kuo anksčiau tai suvoksite, tuo daugiau gražesnės ateities turėsite

Kas dieną mūsų akis bei ausis pasiekia nauji pranešimai apie sveiką gyvenimo būdą – mitybą, fizinę veiklą, dvasios tobulinimą ir kitus jo aspektus. Sveikatos patarimų autoriai - tiek specialistai, tiek mėgėjai, konkuruoja tarpusavyje, siūlydami „tinkamiausią, sveikiausią ir efektyviausią“ judėjimo, valgymo ar mąstymo būdą. Kaip išsirinkti iš tokios galybės pasiūlos, į ką kreipti dėmesį norint gerinti savo gyvenimo kokybę ir kodėl verta rūpintis savo sveikata? Pasak kovos menų trenerio Romualdo Petkevičiaus, nusiraminti, sudėlioti savo mintis į vietas ir stiprinti savo fizinę sveikatą kiekvienam gali padėti taiči mankšta. Tai – senovės kinų kovos menas, iš pirmo žvilgsnio nė neprimenantis kovos judesių, tačiau savyje slepiantis didelę jėgą ir prasmę.
Vieni Romualdą Petkevičių pažįsta kaip karate, taiči ar švelnios savigynos sistemos trenerį, kiti - kaip buvusį apsaugos darbuotoją, treti – kaip gitaros ir filosofijos mylėtoją. Romualdas LTCAMPUS papasakojo, kodėl savo sveikatą puoselėti naudinga nuo pat jaunų dienų, kuo ypatinga taiči mankšta bei pasidalino savo mintimis apie kiekvienam svarbius gyvenime dalykus.

-         Kaip atėjote į sportininko, kovotojo kelią? Kas paskatino paskirti savo gyvenimą kūno bei dvasios sveikatos tobulinimui?

Gal kiek nuvilsiu, tačiau nesu kovotojas, nors ir mokausi kovos. O ir mano gyvenimas nėra skirtas vien tik savo kūno ir dvasios tobulinimui. Kūną ir dvasią paprastai tobulina pats gyvenimas. Senatvė daro veidą rimtesnį, o dvasią gludina vidiniai išgyvenimai bei santykiai su aplinka. Už sportą ir kovą žymiai svarbiau meilė ir išmintis. Sportas yra limituojamas pasaulio ar kiemo rekordais. O meilė yra begalinė. Dar išmintis sako, kad verta būti sveikam. Artimi žmonės ne mažiau svarbu. Net ir tolimi, jeigu jiems nepelnytai sunku.

-         Kaip Jūsų gyvenime atsirado taiči? Kodėl šis judėjimo ir dvasinio tobulėjimo būdas Jums atrodo pats tinkamiausias?

Tai či atsirado tada, kai tapo aišku, kad tai pati sveikiausia, įdomiausia ir efektyviausia kovos meno forma, jei tai praktikuoji būtent taip – sveikai, įdomiai ir efektyviai. Dabar manau, kad nėra kito būdo, kuris taip visapusiškai ugdytų žmogaus gebėjimus, pavyzdžiui, tokius, kaip veikti kiekvienu kūno tašku, harmoningai lavinti abi rankas, būti lengvu, kai esi sunkus, taupyti jėgas,  generuoti Fa Jin (vidinės energijos pliūpsnį), ypatingai jausti pokyčius, ir ne vien kovoje. Žinoma, viso to aš mokausi su džiaugsmu. Į klausimą galėčiau atsakyti ir įprastai: tai či vysto pusiausvyros jausmą, stiprina sąnarius, gerina lankstumą, vysto kvėpavimą, lavina judesių koordinaciją, normalizuoja kraujospūdį, harmoningai įjungia į veiklą abu smegenų pusrutulius, mažina stresą, formuoja nuosaikų požiūrį į gyvenimo reiškinius. Ir svarbiausia: visą laiką tave veda vis aukštyn į tobulesnę būtį.

-         Turbūt sutiksite, ne kiekvienas jaunas žmogus šiais laikais linkęs savo laisvalaikį leisti aktyviai. Tai galima sieti su „visagale“ tinginyste, laisvalaikio leidimu virtualiame pasaulyje, laiko stoka, etc. Vis dėlto, kodėl aktyviai judėti patartina (o gal net būtina) ir jaunam žmogui?

Aktyvumą galima interpretuoti įvairiai. Pagal Tai či principus, didžiausias aktyvumas yra tada, kai nieko neveiki. Tačiau žinoti tik šią frazę dar nieko nereiškia. Ji turi būti paremta tikslingo kelių dešimtmečių darbo patirtimi. O kodėl būtina judėti, paaiškinti labai paprasta. Kai žmogus aktyviai, neviršydamas savo įgimtų energijos resursų juda - jis treniruoja visas organizmo sistemas. Organizme suaktyvinama kraujotaka, limfos tekėjimas, reguliuojama medžiagų apykaita. Būtent dėl to po aktyvaus judėjimo žmogus kokybiškai ilsisi, geriau miega, turi žymiai mažiau sveikatą griaunančių pagundų, gali lengvai atsispirti blogiems įpročiams. Taip pat, sportuodamas, aktyviai leisdamas laisvalaikį, asmuo tampa kūrybiškas, lavina bei greitina savo mąstymą, geriau jaučiasi. Jeigu viršysime savo organizmo pajėgumus, gausime tik atvirkšią rezultatą. Čia, kaip ir visur - sveikas protas, savistaba bei laipsniškumas vaidina pagrindinį vaidmenį. Sveikatos bazė ir geri įpročiai gali būti formuojami jau jaunystėje. Kuo anksčiau tai suvoksite, tuo daugiau gražesnės ateities turėsite.
Judėjimas ne tik gydo, bet ir užkerta kelią ankstyvam senėjimui.


-         Nemokamos taiči mankštos Vilniuje klaidingai pristatomos kaip „mankštos senjorams“. Kodėl taip yra? Kuo taiči mankšta patraukli ir naudinga jauno žmogaus kūnui bei dvasiai?

Kai man buvo 20 metų, aš taip pat sakiau, kad tai tik mankšta senukams. Po 20 metų taip nebegalvojau. Šiais laikais tam, kad mankšta būtų patraukli, ji turi būti stipriai paremta reklama, būti madinga, arba žadėti rezultatą. Šiais kriterijais vadovautis lengva. Kur kas sunkiau žinoti tai, kas turi amžiną vertę. Kur kas lengviau būti stipriam, nei išmintingam. O išmintis kiekviename sporto klube nesimėto. Siekiant išminties, būtinas gilus darbas su savimi. Tai či mankštos naudingos bet kam. Tačiau, kad sužinotum, kokia įvairovė slypi  jose, vien mokytojo žodžių nepakanka. Dar reikia supratimo ir pastangų. Gyvenimas bėga lėtai. Medis auga neskubėdamas. Taiči yra tarsi viso gyvenimo tėkmė ir tas, kas susilieja su ja, tobulėja be pastangų.  Visi greiti metodai yra trumpalaikiai ir dirbtiniai. O mums juk patinka natūralumas. Brandus jaunuolis yra visos valstybės puošmena. Kur jūs tokie?

-         Taiči žinoma kaip senovės kinų kovos menas, nors iš pirmo žvilgsnio – tai ramūs, lėti, harmoningi judesiai, neprimenantys filmų su kovos meistru Bruce Lee. Ar lėtus taiči judesius galima panaudoti, tarkime, ginantis?

Bruce Lee iki šiol man yra žavus mokytojas, ieškotojas, filosofas. Imponuoja tai, kad savo ieškojimuose jis buvo laisvas, nors ir susaistytas kino industrijos pančiais.  Jis buvo greitas. Tai či yra viena greičiausių kovinių sistemų, tačiau internete, youtube Jūs nerasite video siužetų, kuriuose vaizduojamas Taiči smūgių pritaikymas, nes tai visada gali baigtis kažkieno mirtimi. O iš pirmo žvilgsnio net nepagalvotumei. Esmė tame, kad aukšto lygio kovų meistrai nežudo ir nežaloja. Juk kovos menas skirtas visai ne tam. Ir jie tai žino.

-         Sutikite, eilinis pilietis mieliau renkasi sporto klubą ir greitai pasiekiamus rezultatus, nei tam tikras fizines praktikas, kuriose svarbus ir dvasinio tobulėjimo aspektas. Kodėl, Jūsų nuomone, taip yra?

Taip yra dėl to, kad  matomi dalykai yra matomi, o kas yra dvasia - nepaaiškins net geriausias specialistas. Taigi renkamės tai, ką matome. Tačiau ne viskas, kas akivaizdu, yra tikra.

-         Šiandien mityboje sparčiai populiarėja „atsisakymo“ tendencijos – vegetarai nevalgo mėsos, veganai – jokių gyvūninės kilmės produktų, žaliavalgiai – nevalgo termiškai apdoroto maisto. Jūsų nuomone, tai – panacėja, mada, nesusipratimas?

Kraštutinumų reikėtų vengti. Bet koks pozityvus kraštutinumas veda atgal į negatyvų procesą, tam, kad įsivyrautų harmonija. Ligos yra puikus to pavyzdys. Dar daugiau, ne visada mokslu pagristi teiginiai, kuriais vadovaujamasi kuriant tokias sistemas, tiksliai „dera“ prie žmonių organizmų įvairovės. Tiksliau sakant, yra žmonių, kurie sąmoningai beveik nieko nevalgo ir gyvena. Tačiau visuotinio sterilumo tendencija nesterilioje aplinkoje yra neįmanoma. Kiek aplink matome žmonių, kurie tiesiog nemeluoja? Nulį. O būtų gerai, jei aplink matytume tik tiesą. Taip ir šiuo atveju - Visatos arba Dievo dėsniai yra universalūs, ir nuo jų nepasislėpsi. Kad sukurti save tobulą, kaip mašiną, kurioje teka labai sveikas kraujas, plaka ypatingai mylinti širdis ir veikia smegenys, nesupančiotos problemų - reiškia tapti robotu. Kodėl mes norime tapti sveikais robotais prieš tai neišsiaiškinę, kas yra žmogus, ir ko jam iš tikrųjų reikia? Bet kokiu atveju, siekis save tobulinti yra sveikintinas. Be to, jis susijęs su ieškojimais, kūryba. Taigi, aš į žaliavalgystę, veganizmą ir t.t. žiūriu ir pozityviai, ir negatyviai, arba niekaip.

-         Dalyje visuomenės vyrauja toks stereotipas, kad norint efektyviai sportuoti, būtinai reikia turėti daug valios, kantrybės, pinigų, laiko, daug vietos etc. Kaip paneigtumėte šį mitą, o gal tame slypi dalis tiesos?

Į tiesą kelių nėra. Bet visada yra kelias į save. Valia yra prievarta, ji blogas pagalbininkas. Meilė - universali energija, ji yra visur ir visada. Jeigu nors kiek mylime save ir kitus, galime nuveikti išties daug. Yra geras posakis, kurį radau skaitydamas Kurtą Vonegutą: „Jeigu kariauti, tai tik meilės fronte“. Iš tikrųjų, šis veiksmų laukas dar ilgai bus platus ir laisvas, nes tik lovos yra siauros... Taigi veikime ne per prievartą, o iš meilės ir supratimo.
Be jokios abejonės, tame sporte, kurį siūlo industrija, reikia būtent valios, pinigų, laiko, vietos, inventoriaus ir rezultato augimo. Tai vienas kelias, kaip tapti robotu, panašiu į kitus tokius pat. Kitas galėtų būti laisvės nuo viso to, kas paminėta prieš tai, kelias. Turiu omeny tai, kad visuomenė neturėtų būti visą laiką vedžiojama, kaip šunytis už pavadėlio. Žmogus pats turėtų spręsti, kaip jam sportuoti, gyventi ir maitintis. Kantrybės, iš tiesų, reikia, nes be jos ir meilė neauga. Sportas su visa jo infrastruktūra ir gražiais pavadinimais tapo paslaugų ir pardavimų sfera. Ir tai veikia efektyviai, o žmonės sportuoja efektyviai. Greičiau, aukščiau, toliau! Vis dėlto, geriausias mokytojas sau esi tu pats. Žmogus gilumoje viską žino. Tik ženkime pirmą žingsnį. Specialistų reikia tada, kai susergama ir tenka gelbėti sveikatą. Rinkimės kelią, kad nesirgti. Tam, kad gyventi, valios, laiko, pinigų ir daug vietos nereikia. Mūsų gyvenimas yra visas reikalingas laikas. Kai fizinė kultūra tampa gyvenimo, kasdienybės dalimi, netenka kalbėti apie „dar kažkokį kitą laiką“, skiriamą sportui. Visa yra viena. Tą garsų olimpinį šūkį keisčiau į „Lėčiau, žemiau, arčiau“, ką iššifravus reikštų: nusileiskime ant žemės, būkime arčiau savęs ir sulėtinkime apsisukimus, kad taptų įmanoma suvokti, kas su mumis vyksta. Tam tikrai padės Jūsų kasdienė judėjimo praktika, kurią dar teks atrasti pačiam.

-         Ar palaikote LTCAMPUS iniciatyvą, blaivias ir progresą skatinančias idėjas? Kaip manote, kokių tikslų galima pasiekti susiburiant į savanoriška veikla grįstą bendruomenę?

Palaikau. Kaip kitaip, nejaugi galėčiau pritart degradacijai? Tuojau pat pašalinčiau iš Lietuvos alkoholį, jei tik būtų mano valia. Į alkoholio gamybą veltui įdėta per daug žmogiško triūso. Reikia viskuo, kas gera sukurta, naudotis pagal paskirtį. Kalbant apie bendruomenes, turiu pastebėti, kad jos ne visada būna draugiškos ir vieningos, tačiau tobulėti kartu bendruomenei turėtų būti siekiamybė. Žmonės buriasi pagal interesų ratą ir gali siekti bet kokių savų tikslų ir jų pasiekti. Tačiau dėl išpūsto Ego, finansinių interesų ir visa ko komercializacijos, neatsakingai prarandami žmogiški ryšiai arba apskritai esmės pajauta. Tada miršta draugystės, bendruomenės ir organizacijos arba jos tampa bei atsiranda betikslės. Todėl ateityje reikia įrodyti, kad gali būti ir kitaip.


Kalbino Viktorija Petkevičiūtė



 
Andriaus Burbos foto

   Štai dar vienas straipsnis internete.                                         

Romualdo Petkevičiaus gyvenimo filosofijanuotraukos

2014 lapkričio mėn. 15 d. 18:45:47
VIktorija PETKEVIČIŪTĖ
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/zvaigzdes_ir_zmones/romualdo_petkeviciaus_gyvenimo_filosofija/

                                   

                                                             2017m.

 Vienas geriausių Romualdo straipsnių žurnale "Raktas".
 https://www.facebook.com/tarptautineTaiChi/photos/pcb.1307764532633676/1307763042633825/?type=3&theater